TAISYKLINGAI KALBĖSI, RAŠYSI - GALĖSI GERESNĘ KOKYBĘ PASIŪLYTI

Evelina Povilaitytė

Lietuvių kalbos tobulinimo kursų paslaugas teikiantys specialistai teigia sulaukiantys vis didesnio tiek įmonių, tiek pavienių žmonių susidomėjimo. Tobulinti tarties, sakytinės bei rašytinės kalbos įgūdžius juos skatina ne tik profesiniai sumetimai, bet ir jaučiamas diskomfortas bendraujant. Verslininkai įsitikinę, kad tokie darbuotojų mokymai ne tik gerina darbo kokybę, bet ir kuria pridėtinę produkto vertę, penktadienį rašo "Verslo žinios". Irena Kruopienė, kalbos praktikos centro „Lingua lituanica“ vadovė, pasakoja šiuo metu pastebinti aktyvėjantį susidomėjimą kalbos tobulinimo kursais, žmonėms vis svarbiau taisyklingai kalbėti bei rašyti. „Akivaizdu, kad lietuvių kalbos padėtis nėra gera: apie tai galima spręsti iš viešų asmenų, televizijos, radijo laidų vedėjų kalbos. Vyresnio amžiaus žmonių kalbai įtaką darė rusų kalba, jaunesnius veikia anglų ir kitos populiarios kalbos. Tačiau žmonėms jau darosi svarbu išmokti taisyklingos lietuvių kalbos, o įmonėms tai – prestižo reikalas“, – aiškina ji, juokdamasi, kad vargu ar kuris bendradarbiautų su įmone, rengiančia dokumentus su šiurkščiomis klaidomis, ar specialistais, nesugebančiais susikalbėti lietuviškai.

Ne tik specialistams

Patobulinti lietuvių kalbos įgūdžius, pasak p. Kruopienės, linkę ne tik tiesiogiai su kalba susijusių profesijų atstovai, mielai tai daro ir daug dokumentacijos rengiantys ar tvarkantys specialistai, su klientais bendraujantys asmenys, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojai. „Dalį besimokančiųjų sudaro ne lietuviai, tarp jų yra ir verslininkų. Jie mokosi lietuvių kalbos, kad galėtų čia plėtoti verslą, susikalbėti su darbuotojais, verslo partneriais, – aiškina pašnekovė. – Įmonėms svarbu ugdyti darbuotojus, kad jie mokėtų tinkamai bendrauti su klientais, rašytų be klaidų. Bendra tai, kad besikreipiantys į mus žmonės tiksliai žino, ko nori: gerinti tarimą, rašybą ar leksiką. Mokymų laikas yra individualus, pagal kiekvieno sugebėjimus. Kai kuriuos lietuvius tenka mokyti lietuvių kalbos nuo nulio.“ Pasak specialistės, populiariausi kalbos kursai sudaro 50 akademinių valandų, jų intensyvumą kiekvienas pasirenka pats, o už akademinę valandą mokslo tenka pakloti apie 100 Lt. „Kiekvieno mokinio motyvacija skirtinga, tačiau kalbant apie įmones ypač svarbi vadovų pozicija: juk jei jiems nesvarbu, kaip kalba ar rašo darbuotojai, kodėl tai jiems turėtų rūpėti? Sulaukiame ir vadovų, kurie nepatogiai jaučiasi, kai jų klaidas taiso kiti darbuotojai. Trumpiau tariant, į mus kreipiamasi, kai komunikacija lietuvių kalba pradeda kelti diskomfortą. Pasitaiko, kad tokį sprendimą priima visas kolektyvas ir noriai kimba į mokslus“, – aiškina p. Kruopienė.

Pridėtinė vertė

Verslo valdymo ir plėtros projektus vykdančios UAB „Sophus“ vadovė Alisa Miniotaitė pasakoja, kad įmonė nusprendė mokyti darbuotojus kalbos kultūros dėl kelių priežasčių: kad pagerėtų darbo kokybė ir būtų prisidėta prie lietuvių kalbos puoselėjimo. „Rengiame daug analizių, strateginių dokumentų, verslo planų ir pastebime, kad priimami jauni darbuotojai daro daug kalbos kultūros klaidų, o daug informacijos verčiant iš užsienio kalbų dėl to nukenčia produkto kokybė. Anksčiau daug dėmesio kalbos kultūrai buvo skiriama ir mokyklose, ir universitetuose, tačiau dabar, daugiau rašant kompiuteriu ar trumposiomis SMS žinutėmis, jaunimas nebemoka taisyklingai kalbėti ir rašyti, vartoja daug žargono ir apskritai visa jų kalba skurdoka“, – įsitikinusi p. Miniotaitė. Bendrovė 20 valandų trukusiuose kalbos kursuose mokė 8 darbuotojus, tačiau, pasak įmonės vadovės, tai dar ne pabaiga, mat po pusmečio ar metų planuojama kursus pakartoti. „Rezultatai akivaizdūs: pagerėjo dokumentų kokybė, tekstai tvarkingesni, aiškesni. Nors klientų nuomonės neklausėme, pastebime, kad produktui kuriame papildomą vertę. Be to, darbuotojams tai taip pat buvo naudinga, ir ne tik todėl, kad jie taisyklingiau kalba ar rašo, taip sustiprinome komandą, suteikėme galimybę darbuotojams tobulėti, – vardija p. Miniotaitė. – Manau, daugelis įmonių vadovų susidarę nuomonę, kad kalbos kursai – pinigų išmetimas į balą, tačiau juk geriau kursai, nei samdyti kalbininką. Verčiau duoti darbuotojui meškerę, o ne žuvį, nes tik taip dirbama kokybiškiau.“

„Verslo žinios“ 2007.11.09 07:12