Susipažinkite su instituto dėstytojais - prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė
Netrukus prasidės „Lingua Lituanica“ vasaros kursai, o juose paprastai dėsto ir profesorė Genovaitė Kačiuškienė. Ji yra instituto sumanytojos ir direktorės Irenos Kruopienės vyresnė sesė.
Genovaitė, kaip ir Irena, baigė studijas seniausiame šalyje (ir Rytų Europoje!) Vilniaus universitete. Daugelį metų dirbo Šiaulių universitete, garsėjusiame itin stipriais kalbininkais, kartais net kietesniais už paties Vilniaus universiteto kolegas. 1992-1996 m. vadovavo šio universiteto Lietuvių kalbos mokymo katedrai. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, viena iš pirmųjų dirbo Sorbonos universitete. Mokslinė Genovaitės Kačiuškienės karjera tikrai įspūdinga, galite įsitikinti patys:
https://www.vle.lt/straipsnis/genovaite-kaciuskiene/
https://lingualit.lt/lt/main/apie-mus/darbuotojai/genovaite-kaciuskiene--1/
Profesorė iki šiol gyvena Šiauliuose, su vyru Algimantu Kačiuška aktyviai dalyvauja kultūriniame šio miesto gyvenime.
Kaip ir sesė Irena, Genovaitė turi nepaprastai gražų balsą. Viename interviu yra pasakojusi, kad vaikystėje, kai eidavusios iš mokyklos su sese Irena, kaimynai jas pirmiausiai išgirsdavę dainuojančias, o tik paskui pamatydavę. Mes, „Lingua Lituanica“ žmonės, dainuojančią Genovaitę girdime kolegų susibūrimuose. Galbūt tokią progą turės ir vasaros kursų klausytojai.
Irena Kruopienė yra pasakojusi, kad būtent sesė Genovaitė įkvėpusi ją studijuoti lituanistiką. Grįžusi iš Vilniaus į tėviškę, vis pasakodavusi jaunesnei sesei, kokie įdomūs universiteto dėstytojai, dainuodavusi universitete išmoktas liaudies dainas.
O kaip lituanistiką atrado pati Genovaitė?
Interviu Skirmantui Valentui, irgi nepaprastai įdomiam kalbotyros profesoriui, užsiminė, kad mokykloje jai sekėsi ir patiko beveik visi dalykai, bet greičiausiai jos genuose buvę daugiau humanitarikos, lituanistikos. Tikriausiai tai pastebėjęs ir mokytojas Jonas Baika, jau ketvirtoje klasėje įpareigojęs Genovaitę būti jo pagalbininke – prieš pamokas iš mokytojo diktantų knygos (!) silpniau rašantiems mokiniams diktuoti diktantus.
Kas žino, galbūt dėl to jau profesorė Genovaitė, dirbdama Prancūzijoje, atkreipė dėmesį į kasmet šioje šalyje vykstančius per televiziją transliuojamus diktantų konkursus.
Apie prancūziškus diktantus Genovaitė papasakojo kolegoms lituanistams, ir labai greitai kartu su Lietuvių kalbos draugijos nariais šią idėją išbandė Lietuvoje. Pirmiausiai – Šiauliuose. Net 25 metus lietuvių kalbos diktanto konkursas vyko šio miesto universitete ir sulaukdavo gausaus įvairiausio amžiaus dalyvių būrio ne tik iš Šiaulių krašto ar aplinkinių rajonų, bet ir iš Vilniaus. Žinoma, šiauliškių prizų fondas neprilygo prancūziškajam, bet nugalėtojai ir prizininkai nelikdavo be apdovanojimų. Dabar lietuvių kalbos diktantą, diktuojamą per nacionalinę televiziją, gali rašyti visa šalis.
Ne tik kolegai Skirmantui Valentui įdomu, iš kur viena moteris gali turėti tiek energijos.
Genovaitė atsako paprastai: „Man patinka dirbti ir bendrauti su įvairiausių profesijų ir pomėgių žmonėmis. Po studijų Vilniaus universitete turėjau dirbti Lietuvių kalbos institute, akademiko Kazio Ulvydo komandoje, Žodynų skyriuje. Bet paskutinę akimirką šį darbą pakeičiau į Šiaulių pedagoginį institutą. Supratau, kad man visada bus daug įdomiau dirbti su studentais, o ne su žodžių, kad ir labai vaizdingų ir retų, kortelėmis. Ir nesigailiu...“
Tokia ta mūsų profesorė Genovaitė Kačiuškienė. Norite susipažinti? Ateikite į Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus.
TURITE KLAUSIMŲ?
Susisiekite, mielai atsakysime į visus Jūsų klausimus!
Atgal 